Be ugnies nebus dūmų

Arba kaip apsieiti be krosnies.
Yra trys būdai, kaip galima išdegti molio dirbinius namų sąlygomis.
1. degimas krosnyje kaitinamoje elektra, dujomis ar malkomis.
2. degimas duobėje (angl. pit firing);
3. degimas konteineryje aprūkymo technika (angl. smoke firing).

Aprūkymo technika degti molinukai

Elektrinės krosnys labai patogios, šiuolaikiškos, gaminamos su tiksliais termometrais, programatoriais ir jos „šiek tiek“ kainuoja. Dujomis kaitinamos krosnys mažiau patogios, procesą reikia valdyti pačiam, bet lengvai pritaikomos raku, druskos, sodos technikoms, nebijo staigių temperatūrų svyravimų. Malkomis kūrenamos krosnys yra tradicinės, archajinės, kiekvienos tautos skirtingos, kaip japonų Ugnies Drakonas — anagama krosnis. Pastarojoje išgaunama labai aukšta temperatūra, senovės baltai molį degdavo žemesnėje 800-950 °C temperatūroje, turėjo juodosios keramikos krosnis.
Jei keramika nėra duondavė, o tik smagus pažinimo džiaugsmas, investuoti į krosnį ir kurą neverta — net malkų reikia tikrai daug, ypač anagamai.
Vienas iš seniausių keramikos degimo būdų — degimas duobėje, dar dabar naudojamas mažai civilizacijos paliestose tautose ir nepakitęs per tūkstantmečius. Tvirtesnėje žemėje iškasama plokščia duobė, centre sukraunami išdžiovinti gaminiai. Kūrenti ir palengva kaitinti pradedama nuo duobės kraštų, vėliau malkos stumiamos arčiau indų, dedamos ant jų, galiausiai sukraunamas geras laužas, leidžiama jam degti ir laisvai atvėsti. Aukšta temperatūra nepasiekiama, indai yra porėti, bet tinkami naudojimui, maisto laikymui ir ruošimui.
Sumodernintas ir pritaikytas šiandienos atrakcijai degimas metalinėje statinėje ar konteineryje. Čia pasiekiama žema temperatūra (jei gerai pavyksta net iki 800 °C), indai būna porėti, turi tik dekoratyvinę paskirtį. Ši technika žavi tuo, kad artima juodajai ir raku keramikomis, kur sukuriama redukcinė aplinka, išgaunami aprūkimo, įjuodimo efektai, kartais net su metaliniu žvilgesiu. Norint išgauti tokius efektus ir turėti tvirtą indą, galima gaminį pilnai išdegti krosnyje, o tik po to konteineryje.
Apie degimą konteineryje iš eilės.
1. Indai ar kiti gaminiai lipdomi storomis 3-5 mm. sienomis iš vientiso molio gabalo arba žiedžiami, reikėtų vengti priklijuotų plonų ir labai storų detalių.
2. Lipdiniai gerai išdžiovinami saulėje.
3. Pasiruošiamas konteineris, jis turi būti metalinis, mažiausiai 30 l. talpos su 2-3 cm. skylėmis šonuose ir nesandariu dangčiu. Dangtis gali būti su skylėmis, dar geriau su aukštesniu kaminėliu — bus didesnė trauka, aukščiau pakils temperatūra. Tinka skardos lakštas.
4. Sluoksniuojant su labai sausomis pjuvenomis, medžio drožlėmis lipdiniai dedami į konteinerį taip, kad vienas su kitu nesiglaustų. Juos galima apvynioti vario viela, tinkleliu, aliuminio folija, popieriumi. Galima įpilti ploną sluoksnelį druskos, vario oksido ar vario sulfato. Visa tai suteikia netikėtus, ryškius efektus.
5. Kuras konteinerio viršuje uždegamas. Kai susidaro pakankamas kiekis žarijų, nesandariai uždengiamas dangtis. Paliekama degti 10-14 valandų. Dangtis padeda palaikyti vienodesnę temperatūrą, stabdo greitą degimą ir sukuria redukcinę aplinką — susidaręs anglies monoksidas indus nudažo juoda spalva, jie tampa mažiau porėti, atsparesni temperatūrų svyravimams.
6. Ataušus konteineriui, lipdiniai išimami, nuvalomi, nuplaunami. Galima išblizginti augaliniu aliejumi.
Nereikia nustebti ir nusiminti, jei ne visi indai vienodai gerai ir gražiai išdega, kai kurie suskyla, tai natūralu — visuose kampeliuose pasiekti vienodą temperatūrą sunku.