Porcelianas. Pradžia

Niekada nemaniau, kad į rankas pateks porceliano masė. Pirmas įspūdis — keista. Keista, nes masė brangi, kelis, net keliolika kartų brangesnė už man įprastą molį. Keista, nes labai greitai džiūsta ir ima trupėti, todėl reikia dirbti su labai šlapai mase. Keista, nes tai porcelianas.

Be ugnies nebus dūmų

Arba kaip apsieiti be krosnies.
Yra trys būdai, kaip galima išdegti molio dirbinius namų sąlygomis.
1. degimas krosnyje kaitinamoje elektra, dujomis ar malkomis.
2. degimas duobėje (angl. pit firing);
3. degimas konteineryje aprūkymo technika (angl. smoke firing).

Aprūkymo technika degti molinukai

Keramika iš praeities

Kaip senovėje darė puodus? Atlikti tyrinėjimai,  prirašyta knygų, straipsnių, bet vis tiek smagu pamatyti, pabandyti ir net užuosti.
Vienas iš smagesnių reginių — raugo keramikos degimas. Tik nereikia galvoti, kad molis rauginamas kaip agurkai.

Puodelis. Raudonas molis dengtas baltu angobu. Aut I. ir J. Katauskai

Puodelis. Baltas šamotas. Aut. A. ir M. Turolevičiai

Nameliai prisiminimams

Dantukų fėjos dovanėlės, akmenukas iš tolimos šalies, žiupsnelis tėvynės pajūrio gintarų, kūdikėlio plaukų sruoga. Tokie ir panašūs daiktai, sukeliantys nostalgiją, prisiminimus yra kiekvienuose namuose, guli uždaryti į dėžutes, buteliukus, ridinėjasi stalčiuose. Jie branginami, tarsi švenčiausia relikvija.

Relikvijoriui lipdyti pasirinkau mano mylimiausią baltą šamotą. Iškočiotą, natūraliomis, skeldėjančiomis briaunomis lakštą sulenkiu, apačią nupjaunu. Viduryje lakšto iškertu norimo dydžio skylę, sulipdau atitinkamą dėžutę ir suklijuoju su pagrindine plokšte. Dekoruoju priklijuotas elementais, reikiamas vietas pašiaušiu braukydama šakute.

Relikvijorius gali būti pastatomas arba pakabinamas. Tuomet reikia įtaisyti kabinimo skylutes ar auseles. Apdžiuvus šamotui, įtrinu vario oksidu, užlašinu ar užpurškiu baltos glazūros. Juodą, metalu žvilgančią spalvą suteikia mangano oksidas. Jį skiedžiu vandeniu kaip akvarelę ir teptuku spalvinu. Kur ploniau, kur labai storai. 

Baltas šamotas degamas šiek tik kitaip nei rudasis molis. Apie degimą ir vario oksidą plačiau.

Šeimos židinys

Naudoju baltą šamotinį molį. Jis — mano mylimiausias. Kartu sudėtingas ir neįnoringas, nereikalaujantis spalvų, aštrus, bet pats savimi gražus.

Rankomis formuoju struktūrines dalis, lipdau vieną šalia ir virš kitos, su ažūru, į viršų vis lengvesnes, smulkesnes. Viršų užbaigiu pailga rankena-dubenėliu žvakėms įstatyti.

Kol dar drėgnas, vietomis įtrinu vario oksido, pašlakstau balta glazūra. Baltas šamotas degamas aukštesnėje nei rudas ar gelsvas molis temperatūroje, pageidautina pakelti iki 1150-1200°C. Išdegtas vario oksidas duoda rudą iki juodumo, metalinio žvilgesio spalvą, glazūra su vario oksidu pažaliuoja.

Nebeturiu nei vieno, išdalinau...

H 60 cm.

H 75 cm.

Sausainėliai

Indai, vazonai, dubenys... Keičiam.

Patinka šviesus gelsvas molis, jis išryškina glazūrų spalvą, išdegtas įgauna maloniai šiltą atspalvį. Maži užapvalintais kraštais ir kampais kvadratėliai. Juos dekoruoju prispausdama augalo lapą, nėrinius ar šiaip išbadau faktūras. Su steku, pieštuku, plaukų šepečiu, sagomis...

Vieną kartą degtus storai tepu glazūra. Tinka juoda, vario žalia, tuomet ypač gražiai išryškėja augalų lapai. Drėgna, bet ne per daug šlapia kempinėle nuvalau visą paviršių, glazūra lieka tik įgilinimuose. Jei reljefas nėra ryškus, neįgudus galima išplauti ir visą glazūrą. Stengiuosi, kad neliktų glazūros pėdsakų lygioje vietoje. Daugiau spalvų sau leidžiu badytame reljefe.

Ant lentos ar kartono užtraukiu sodrios, tinkančios prie mano sausainėlių spalvos veliūrinį audinį, karštais klijais klijuoju sausainėlius. Kompoziciją papildau tinkančia juostele, audiniu, pluoštu, antroje pusėje pritvirtinu kabinimo kilpą.

Lėkštė-gėlė

Šie indai nors sriubai valgyti nelabi patogūs, bet stalą gali papuošti.

Vienam indui reikia šešių vienodų arba dviejų formų žiedlapių. Trafaretus kerpu iš storesnio popieriaus, paskaičiuoju, kad vienas žiedlapis vos dengtų kitą — tai vieta suklijavimui. Iš plonai iškočioto molio lakšto išpjaunu norimos formos detales, ant audiniu užtiesto stalo jas sukomponuoju ir suklijuoju, gerai suspaudžiu. Kol dar molis nepradeda džiūti įdedu į norimos formos lėkštę ar dubenį, vidų įspaudžiu. Suklijuotą žiedą galima formuoti ir ant norimos formos viršaus. Tam tinka forma iš gipso, arba apverstas ir trikotažiniu audiniu užklotas dubuo. Gėlės žiedo kraštus subanguoju, jei reikia, ant dugnelio priklijuoju kojeles.

Džiovinant ploną gaminį, forma  gali išsiklaipyti ir lėkštė tiesiai nestovės. Tai nesunkiai išsprendžiama prieš pirmąjį degimą dugną sulyginant šlifavimo tinkleliu ar popieriumi.Tiesiog gaminį pasukioju, pastumdau ant padėtos šlifavimo juostos.

Šiems indams naudojau skirtingų spalvų plastišką molį, angobus, spalvotą ir bespalvę blizgią glazūras.

Trafaretai

Baltas molis, spalvotos ir bespalvė blizgi glazūros

Tamsiai rudas molis, angobai, spalvotos ir bespalvė blizgi glazūros

 

Panaudoti dviejų formų žiedlapiai

Gelsvas šviesus molis, angobai, spalvotos ir bespalvė blizgi glazūros


Lėkščių-gėlių trafaretų lapai 

Molio raikymas

Norimą kiekį nuo viso molio gabalo atsiriekiame plona viela. Jei molis gerai išminkytas, nebėra oro pūslių, netolygumų galima raikyti tinkamo storio lakštais ir iš jų formuoti gaminį.

Tokį raikymą patobulinus, išgaunamas puikus raštas. Tereikia pjaustymui skirtą vielą tolygiai suvyti iš dviejų plonesnių. Šiuo įrankiu galima pjauti lygiai traukiant abu vielos galus, sukant, pakraipant ar kitaip judinant, svarbu išlaikyti vienodą lakšto storį. Atpjautus lakštus atsargiai, nenučiupinėjant guldyti apdžiuvimui, vėliau juos pjaustyti norimo dydžio formomis, klijuoti, lenkti, derinti kitokį dekorą.

Glazūruoju plonu sluoksniu, kartais glazūrą nutrinu nuo iškilusių vietų, taip išryškėja reljefas.

Nėriniuoti indai

Dažno namuose yra nebenaudojama megzta servetėlė, močiutės nertas pagalvės intarpo likutis, nostalgijas keliantis nertinio kraštas. Išmesti gaila, dar neatėjo laikas, naudoti pagal paskirtį irgi nebetinka. Tai puikūs radiniai dekoruojant keramiką, o gal ir prisiminimų įamžinimui.

Mažus indelius darau iš apvalaus, neapipjautais kraštais molio lakšto. Tereikia plonai iškočioti molį, baigiant uždėti nėrinį. Gautą lakštą dedu ant audiniu padengto (kad molis neliptų) puodo, vazono, gražiai sudrapiruoju, vienodai paskirstau molio lakštą, apspaudžiu ant formos, molio klijų net nenaudoju. Ir viskas, po pusvalandžio galima nukelti.

Didesnius indus darau iš 2-3 lakštų. Juos reikia išsipjauti, kad atitiktų platėjančią vazono formą. Ant apversto vazono, kibiro užkloju audinį, dedu būsimo vazono apvalų dugną, prie jo kraštų klijuoju nėriniuoto vazono sieneles, briaunelių nenupjaunu, o atraitau. Taip vazono forma įgauna pusiausvyrą, stabilesnes proporcijas, patogiau paimti. Kai molis pradeda stingti, nukeliu nuo formos. Svarbu nepavėluoti, nes molis džiūdamas traukiasi.

Išdegtus glazūruoju, svarbu, kad glazūra išryškintų, o ne paslėptų nėrinių reljefą.

Megztos servetėlės reljefas primena krokodilo odą

Maži indeliai prieskoniniams augalams tinka virtuvės palangei

Vazonas iš dviejų molio lakštų

Žemas, platus vazonas

Palyginimui: naudotos kibiro, vazonų formos ir skirtingos servetėlės